Nuo gruodžio 2 d. startuoja Vilniaus mažos taršos zonos pilotinis projektas. Šia iniciatyva siekiama išbandyti mažos taršos zonos veikimo principus ir naudingumą Senamiesčio teritorijos dalyje. Pilotinio projekto metu bus atliekami oro taršos tyrimai, ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) skaičiavimai, transporto srautų tyrimai ir kamerų sistemos testavimas. Pilotinio projekto metu nustatytoje teritorijoje, rekomenduojama rinktis alternatyvius, mažiau taršius keliavimo būdus.
Naujienos
Vilniaus stogų pavertimas žaliosiomis oazėmis, lietaus vandens surinkimas laistymui ar bendras fondas ekstremalių situacijų padariniams šalinti – šios ir daugybė kitų idėjų buvo pateikta spalio 17 dieną vykusioje diskusijoje dėl Vilniaus žaliojo miesto vizijos ir planų.
Kasmetinės Europos klimato savaitės, šiemet minimos spalio 21–27 dienomis, išvakarėse prie plano buvo pakviesti prisijungti įvairių mokslo bei ekspertinių įstaigų, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų šalių atstovai.
Vilnius žengia svarbų žingsnį – siekia tapti klimatui neutraliu miestu iki 2030 m. Tai ambicingas tikslas, kuriam pasiekti reikia detalaus plano ir kiekvieno gyventojo įsitraukimo!
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „Neutralus klimatui Vilnius“ kviečia visas verslo organizacijas, dirbančias su miesto strategijomis, dalyvauti susitikimuose: „Konsultacijos dėl Vilniaus žaliojo miesto vizijos ir planų. Vilniaus žaliojo miesto veiksmų planas: 1 dalis“, kuris vyks rugsėjo 26 d. bei spalio 17 d. „Konsultacijos dėl Vilniaus žaliojo miesto vizijos ir planų. Vilniaus žaliojo miesto veiksmų planas: 2 dalis. Dirbtuvės“.
Rugsėjo 26 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko įvadinis renginys, skirtas Žaliojo miesto veiksmų plano pristatymui ir konsultacijoms su miesto suinteresuotomis šalimis.
Renginyje dalyvavo miesto administracijos vadovai, savivaldybės įmonių atstovai, verslo, nevyriausybinių organizacijų, universitetų, bendruomenių ir ekspertų atstovai. Jie aptarė, kaip Vilnius galėtų efektyviai įgyvendinti tikslą tapti klimatui neutraliu iki 2030 metų, glaudžiai bendradarbiaudamas su visomis suinteresuotomis šalimis. Tai svarbus žingsnis Vilniui, kuris siekia klimato neutralumo ir ruošiasi tapti Europos žaliosios sostinės 2025 metų titulą laimėjusiu miestu.
Vilnius, dalyvaudamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) „Žaliųjų miestų“ programoje, rengia veiksmų planą, kuris padės sostinei tapti pažangiu, tvariu bei klimatui neutraliu miestu. Bendradarbiaujant su konsultantais, šių metų pirmojoje pusėje buvo įvertinta miesto būklė, atliktos miestiečių apklausos bei numatyti veiksmai, kurie pagerintų miesto infrastruktūrą. Įgyvendinus darnaus judumo, energetinio efektyvumo, vandens, energijos ir atliekų valdymo, pastatų ir žaliųjų erdvių plėtimo galimybes, Vilnius taps švaresnis, tvaresnis ir geresnis gyventi miestas visiems!
2025 m. Žalioji Europos sostinė Vilnius drąsiai žengia numatyta kryptimi – iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu, žaliu ir inovatyviu miestu. Šiuo metu rengiami konkrečių veiksmų ir investicijų planai, kaip pasiekti šio tikslo. Didžiausias dėmesys bus skiriamas energetikos ir transporto sritims.
Vilnius įsijungė į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) Žaliųjų miestų programą, kuria siekiama mažinti ar iš viso neutralizuoti miestų daromą poveikį klimatui ir kurti žalesnį ateities miestą.
Vilnius, kartu su kitais Europos miestais – Klagenfurtu (Austrija) ir Gòcu (Malta), atrinktas dalyvauti „NetZeroCities“ Bandomųjų miestų programoje, įgyvendinant projektą „Klimato neutralumo finansavimas miestams – pilietinio dalyvavimo ir klimato veiksmų skatinimas Europos Sąjungos misijų miestuose: Klagenfurte, Vilniuje ir Gòce “, finansuojamą Europos Komisijos lėšomis.
Europos Komisija, vykdydama Klimatui neutralių ir sumanių miestų misiją, prisidės prie 100 Europos miestų, sieksiančių iki 2030 m. neutralizuoti savo poveikį klimatui, plėtros. Tarp jų pateko du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė. Jie gaus paramą ir finansavimą, kad per šį dešimtmetį taptų klimatui neutraliais ir pavyzdžiu kitiems miestams.