Miestų poveikis klimato kaitai
Miestai užima tik apie 4 proc. Europos Sąjungos (ES) žemės ploto, tačiau dėl jų veiklos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis sudaro apie 75 proc. visų ES išmetimų. Prognozuojama, kad iki 2050 m. beveik 85 proc. europiečių gyvens miestuose. Vilniaus mieste jau dabar gyvena daugiau nei 20 proc. Lietuvos gyventojų, šis skaičius kasmet auga (apie 2 proc. per metus). Vilniaus ŠESD išmetimai sudaro apie 12 proc. bendrų ŠESD išmetimų Lietuvoje. Daugiausia sugeneruojama ŠESD išmetimų transporto sektoriuje (apie 40 proc.), kurie sudaro apie 15 proc. Lietuvos ŠESD išmetimų šiame sektoriuje.
ŠESD apskaitos metodika
Išmetamų ŠESD kiekio apskaita yra atlikta vadovaujantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis, skirtomis Nacionalinėms ŠESD apskaitos ataskaitoms rengti bei Merų pakto siūloma metodologija. Kadangi elektros suvartojimo emisijos nėra aprašytos TKKK gairėse, jos vertinamos remiantis Merų pakte pateiktomis rekomendacijomis. ŠESD, tokių kaip CH4, N2O, F-dujų, kiekio vertės yra perskaičiuotos į CO2 ekvivalento (CO2ekv.) vienetus, naudojant 5-ajame TKKK suvažiavimo leidinyje pateiktas visuotinio atšilimo potencialo (VAP) reikšmes, galiojančias 100 metų laikotarpiui.
Išmetamų ŠESD kiekis buvo įvertintas ir apskaičiuotas naudojant įvairius statistinius veiklos duomenis. Pavyzdžiui, duomenys apie pramonės ar atliekų sektorius gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros, o informacija apie gamtinių dujų ir elektros vartojimą – iš AB ESO ir kitų šaltinių. Kadangi šie duomenys apdorojami su tam tikru vėlavimu, išmetamų ŠESD kiekio apskaita paprastai atsilieka apie dvejus metus.
Daugiau informacijos: Vilniaus m. išmetamų ŠESD apskaitos metodikoje