KLIMATO SUSITARIMAS

Iki 2026 m. apie 80 % centrinio šilumos tiekimo energija bus gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Planuojama, kad iki 2030 m. veiks dvi naujos katilinės – RK-8 katilinė (planuojama galia nuo 25 iki 60 MW) ir RK-2 kogeneracinė jėgainė (planuojama galia nuo 10 iki 15 MW biokuro ir nuo 2,6 MW iki 3,0 MW elektros).

Remiantis LR įstatymais, iki 2030 m. necentralizuotam šildymui iš AEI turės būti pagaminama bent 80 % šilumos. Pasitelkiant viešinimo ir finansavimo priemones VMSA sieks, kad Vilniuje šis rodiklis siektų 90%. Šiuo metu gyventojai gali pasinaudoti subsidijomis keičiant senus katilus ar įdiegiant AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas.

Nesandarūs, susidėvėję vamzdynai prisideda prie šilumos nuostolių, todėl juos svarbu atnaujinti. Vilniuje centralizuota šiluma gyventojams tiekiama 758 km ilgį siekiančiais šilumos tinklais. AB „Miesto gijos“ kiekvienais metai atnaujina apie 10 km vamzdynų.

Šilumos tinklai modernizuojami, diegiat šias priemones:

• Išmaniuosius skaitiklius – jie jau diegiami šilumos tinklų sistemoje.  
• Pritaikant skaitmeninio dvynio principą – priemonė testuojama. Skaičiuojama, kad skaitmeninio dvynio pritaikymas padėtų padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20%. 

Vilniaus mieste centralizuotam šilumos tinklui priklauso 349 neautomatizuoti šilumos punktai, jų bendra galia – 115 255 kW. Remiantis teoriniais skaičiavimais, renovuojant vieną šilumos punktą būtų sutaupoma 4 % energijos. Šilumos tinklus planuojama modernizuoti pagal ruošiamą programą, kurioje, prioriteto tvarka, įvertinus šilumos tiekimo tinklo rekonstrukciją, etapais bus suskirstytas šilumos punktų modernizavimo grafikas. Siekdama padėti miesto gyventojams efektyviai atnaujinti šildymo sistemas, VMS yra įkūrusi šilumos punktų modernizacijos programą. Finansinę paramą gyventojams taip pat teikia nacionalinė mažosios renovacijos programa

Vilniaus mieste plačiai diegiama saulės energetikos infrastruktūra. Taip siekiama didinti energetinę nepriklausomybę, mažinti išmetamą ŠESD kiekį bei neigiamą poveikį aplinkai. Planuojama, kad iki 2030 m. savivaldybės administracijos ir kituose savivaldybės valdomuose pastatuose bus naudojama 100% saulės pagaminta energija.

UAB „Vilniaus vandenys“ (VV) veiklos metu susidarančiam dumblui džiovinti naudojamos gamtinės dujos. Siekiama, kad iki 2028 m. energijos gamybai būtų pasitelkta dumblo monodeginimo technologija. Pastačius reikiamus įrenginius, vyktų tvarus procesas – gaunama šiluma būtų panaudojama dumblo džiovinimui.

Siekiama, kad iki 2030 m. įprastos Vilniaus miesto šviestuvų lempos būtų 100 % pakeistos į LED lempas.

Planuojama, kad 2030 m. Vilniaus miesto šviestuvų valdiklių montavimo apimtis sieks 90% nuo bendro kiekio. Įmontuojami valdikliai pritemdo šviestuvus nuotoliniu būdu pagal nurodytą grafiką bei matuoja šviestuvų elektros parametrus, taip taupiau ir tvariau naudojat elektros energiją.

Numatoma skatinti naujai statomų ir egzistuojančių pastatų prisijungimą prie centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT). Siekiant sukurti palankią teisinę aplinką priemonės įgyvendinimui, rekomenduojama periodiškai tikslinti šilumos ūkio specialiojo plano nustatytas CŠT zonas, aprūpinimo šiluma reglamentus ir įvertinant technologinę pažangą, teisinės bazės bei ekonomikos pokyčius.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 29 d. sprendimu uždrausta naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes. Kad šis sprendimas įsigaliotų, dar turi būti galutinai priimtas nacionalinio lygmens teisės aktas.

Gamtinių dujų vartojimas maisto gamybai nacionaliniu mastu iš viso sudaro apie 20–21 % nuo bendro šių dujų suvartojimo. Planuojama pasitelkiant įstatymines, ekonomines ir kt. priemones, skatinti gyventojus atsisakyti gamtinių dujų vartojimo maisto gamyboje.

Planuojama finansinėmis ir reguliavimo priemonėmis skatinti pramonės įmones keisti iškastinį kurą naudojančius katilus į šilumos siurblius ar efektyvius biokuro katilus. Ši priemonė glaudžiai susijusi su nacionalinių klimato kaitos tikslų įgyvendinimu.

Įvairiomis viešinimo bei finansavimo priemonėmis VMS planuoja skatinti paslaugų sektoriaus įmones, kurios nėra prisijungusios prie CŠT, pereiti prie AEI. Tikimasi, kad iki 2030 m. įgyvendinus šią priemonę, 100% pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių šilumą gamins iš AEI.

Siūlymas parengti studiją, kurioje būtų analizuojamos galimybės iki minimumo sumažinti arba visai eliminuoti išmetamas ŠESD, susidarančias dėl VKJ veiklos.

Siūlymas parengti studiją, kurioje būtų kiekybiškai ir kokybiškai įvertinami potencialūs atliekinės šilumos šaltiniai – pramoniniai bei paslaugų sektoriaus energijos gamybos įrenginiai. Šioje studijoje būtų analizuojamos galimybės perteklinę šilumą panaudoti miesto reikmėms. Tai padėtų įvertinti galimybes, kaip efektyviau naudoti šiluminės energijos resursus bei sumažinti išmetamą ŠESD kiekį.

Planuojama, kad iki 2030 m. elektrinės, vandeniliniu kuru ir kt. alternatyviu kuru varomu transporto priemonės sudarys 100 proc. viso viešojo transporto parko, valdomo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT). Taip pat bus sukurta elektrinių autobusų eksploatacijai reikalingas įkrovimo stotelių tinklas. Planuojama, kai iki 2030 m. Vilniuje bus 367 elektriniai autobusai ir 164 nauji troleibusai (priklausantys VVT transporto parkui).

VMSA ir AB „Miesto gijos“ pasirašė sutartį dėl žaliojo vandenilio gamybos, kuris bus naudojamas viešajame transporte. 2026 m. įmonės „Miesto gijos“ teritorijoje numatoma pradėti žaliojo vandenilio gamybą. Projekte numatyta įrengti ir vandenilio saugyklą. Taip pat miesto ribose bus įrengtps viešai prieinamos vandenilinio kuro stotelės.

Numatoma, kad iki 2030 m. bus įrengta 47,9 km / 100 tūkst. gyventojų VT skirtų juostų. Šio veiksmo įgyvendinimas leistų VT judėti greičiau ir taip skatintų gyventojus rinktis VT vietoj nuosavų automobilių.

Iki 2030 m. planuojama rekonstruoti 96 sankryžas, sudarant prioritetą VT. Ši priemonė padėtų paspartinti VT judėjimą ir taip padidintų VT patrauklumą.

Iki 2030 m. Vilniuje planuojama nutiesti (rekonstruoti) apie 320 km tarprajoninių dviračių takų, kurie kartu su magistralinėmis trasomis sudarytų rišlų apie 390 km ilgio dviračių takų tinklą. Planuojamos infrastruktūros tobulinimo priemonės turėtų padidinti kelionių dviračiais skaičių nuo 1,5 % iki 7,5 %, prisidėtų prie automobilių srautų mieste ir ŠESD emisijų mažinimo.

Iki 2030 m planuojama įrengti 111 viešųjų dviračių punktų. Šios priemonės įgyvendinimas skatintų gyventojus dažniau rinktis keliones dviračiu bei prisidėtų prie automobilių srautų mažinimo.

Multimodalinių punktų vystymas apima šiuos veiksmus: 

• „Statyk ir važiuok“ (angl. „Park&Ride“) aikštelių plėtrą,
• „Palik dviratį ir važiuok viešuoju transportu/naudokis dalinimosi automobiliu paslauga“ (angl. „Bike&Ride“) paslaugos vystymą, aikštelių įrengimą.  

Multimodalinių punktų plėtra prisidėtų prie tvarios miesto transporto sistemos vystymo, gerintų susisiekimo sąlygas.

Siekiama plėsti dviračių ir kitų mikrojudumo priemonių saugyklų tinklą, įrengti stovus viešose erdvėse, šalia verslo centrų, stočių, VT stotelių, švietimo įstaigų, gyvenamųjų namų.

VMS administracijai priklausantys automobiliai iki 2030 m. turėtų būt pakeisti į netaršias transporto priemones – elektromobilius ar alternatyviu kuru varomas transporto priemones.

Siekiama didinti kelionių, naudojantis automobilių dalijimosi paslauga, populiarumą ir taip mažinti asmeninių automobilių skaičių bei autotransporto srautus mieste. Ši priemonė įgyvendinama bendradarbiaujant su privataus verslo įmonėmis „Bolt Drive“, „CityBee“, „Spark“ ir kt.

Numatoma, kad iki 2030 m. iš viso turėtų būti įrengta 7100 elektromobilių įkrovos prieigų: 5500 – vidutinės galios (22kW), 1600 – didelės galios (50kW). Įkrovos stotelių plėtra skatins gyventojus atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių, juos keičiant į elektromobilius.

Kasmet nuo 2025 iki 2030 m. planuojama įrengti po 90 km papildomų pėsčiųjų takų. Tai skatintų rinktis keliavimą pėsčiomis vietoj važiavimo automobiliu.

Gyventojai skatinami įsigyti elektromobilius bei alternatyviu kuru varomus automobilius daugiausiai paramos ir kompensacijos teikimo priemonėmis. Sėkmingai taikant skatinimo priemones, netaršių lengvųjų transporto priemonių kiekis bendrajame Viliaus m. automobilių parke turėtų sudaryti ne mažiau nei 62 %.

Remiantis Alternatyvių degalų įstatymu, Vilniuje ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. būtina nustatyti mažos taršos zoną. Savivaldybės taryba turės numatyti miesto teritoriją, kurioje būtų ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių transporto priemonių eismą.

Siekiama skatinti iškastiniu kuru varomų vidutinio dydžio komercinių transporto priemonių keitimą į varomas AEI. Iki 2030 m. į Vilniaus mieste teritoriją galėtų patekti tik alternatyviais degalais varomos krovininės N2 klasės priemonės, nuo 2030 m. į miestą galėtų patekti tik AEI varomos transporto priemonės, kurios neišskiria jokio ŠESD.

Siekiant sumažinti privačių automobilių transporto srautus miesto centre ir kitose miesto dalyse, planuojama didinti mokesčius už automobilių stovėjimą, taip sudarant mažiau palankias sąlygas naudotis asmeniniais automobiliais. Taip pat numatyta plėsti mokamo parkavimo zonas mieste.

Nuo 2024 m. maisto atliekos Vilniuje surenkamos naudojant oranžinius maišelius. Vabzdžių lervų pagalba, jos perdirbamos į baltymus pramonei, biokurą ir trąšas. Siūloma parengti maisto atliekų apdorojimo galimybių studiją, kurioje būtų nagrinėjami kiti alternatyvūs, našesni maisto atliekų perdirbimo būdai.

Esamos komunalinių atliekų rūšiavimo sistemos tobulinimas, į didelių gabaritų atliekų aikštelę pristatomų atliekų srautų atskyrimo ir paruošimo naudoti pajėgumų sukūrimas.

Per metus, apdorojant 11 000 t komunalinių atliekų, būtų pagaminama 700-800 t vandenilio. Šis vandenilis būtų naudojamas kaip kuras transporto priemonėms.

Siekiant paskatinti komunalinių atliekų rūšiavimą bei mažinti atliekų susidarymą, planuojami šviečiamojo pobūdžio renginiai ir edukacinės veiklos miesto bendruomenėse.

„DĖK‘ui“ stotelės – tai daiktų dalijimosi ir keitimosi vietos, kuriose gyventojai gali palikti tvarkingus, geros būklės, nenaudojamus daiktus. Numatoma, kad iki 2027 m. mieste veiks 11 daiktų dalijimosi stotelių tinklas. Vėliau, esant poreikiui, šis tinklas gali būti plečiamas.

Siekiant sudaryti patogesnes sąlygas tvarkyti žaliąsias atliekas, planuojama ieškoti papildomų racionalių bei finansiškai pagrįstų sprendimų, kaip iš VMS gyventojų surinkti ir tvarkyti šio tipo atliekas.

Atliekų paruošimo aikštelė, esanti Graičiūno 36D, Vilniuje, bus pritaikoma atliekų prevencijos veikloms, įrengiant edukacijos centrą. Jo paskirtis – siekti visuomenės, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikų, švietimo, supažindinimo su Vilniaus atliekų tvarkymo sistema, vykdyti įvairias edukacines veiklas. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2026 m.

Tekstilės pramonė yra viena taršiausių aplinkai. Todėl, siekiant tvariau naudoti tekstilės gaminius bei sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, itin svarbu perdirbti kuo daugiau tekstilės. Šiam tikslui pasiekti būtina identifikuoti pažangiausias technologijas, kurias galima pritaikyti savivaldybės mastu. Šiuo veiksmu skatinamas savivaldybės bei jai priklausančių įmonių bendradarbiavimas su mokslo institucijomis, ieškant galimybių kurti įrenginius tekstilės perdirbimui.

Kasmet mieste planuojama pasodinti po mažiausiai 3000 medžių ir 20 000 krūmų, kurie padės absorbuoti dalį išmetamo ŠESD kiekio mieste. Šio veiksmo įgyvendinimas taip pat prisideda prie miesto prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių.

Vilniaus miesto savivaldybės pastatai (lopšeliai-darželiai, ligoninės ir kt), turintys B ir aukštesnę energinio efektyvumo klasę, sudaro tik 17,13 proc. viso vertinamo pastatų ploto. Atnaujinus visus žemesnės nei B energinio efektyvumo klasės savivaldybės pastatus bei jų inžinerines sistemas ir pasiekus B ar aukštesnę energinę klasę, būtų užtikrinamas bent 40 % mažesnis energijos poreikis.

Siekiama į vieningą sistemą sutelkti savivaldybei priklausančių pastatų ir jų sistemų valdymą, įdiegti centralizuotą automatinę pastatų skaitiklių bei jų analizavimo sistemą. Remiantis surinktais duomenimis, planuojama optimizuoti pastatų inžinerines sistemas bei energijos sąnaudas ir siekti mažinti šių pastatų CO2 pėdsaką.

Iki 2030 m. turėtų būti atnaujinti 2 400 daugiabučiai. Gyventojai gali teikti paraiškas valstybės paramai, skirtai daugiabučių modernizacijai, gauti. Vilniaus koalicijos programoje numatyta įsteigti specialų fondą, skirtą daugiabučių namų modernizacijos projektams įgyvendinti ir papildomai finansuoti modernizacijos projektus.

LR Aplinkos ministerijai priklausanti APVA koordinuoja kvietimus paraiškoms, kurias pateikus galima gauti finansinę paramą skydinei pastatų modernizacijai. VMSA galėtų skatinti šio veiksmo įgyvendinimą, didindama miestiečių sąmoningumą, šviečiant gyventojus bei padėdama parengti reikalingas dokumentus.

Kompleksinės, kvartalinės modernizacijos projektų įgyvendinimas – vienas iš Vyriausybės prioritetų. Modernizuojant daugiabučių namų ir viešosios paskirties pastatų grupes bei sutvarkant gyvenamą aplinką, privažiavimo kelius, gatvių apšvietimą ir kitą infrastruktūrą, pasiekiamas didesnis energetinis efektyvumas. Tvarkant visą daugiabučių kvartalą, atnaujinamos antžeminės ir požeminės komunikacijos bei sutvarkoma aplinka. Nacionaliniu mastu galima rengti projektus daliniam finansavimui gauti. VMSA, skatindama kvartalinę modernizaciją, teikia finansinę paramą – vykdoma kaimynijų programą.

Tvarių pastatų vystymo skatinimas, naujai statomiems pastatams taikant aukštesnius nei minimalius energetinio efektyvumo reikalavimus, vadovaujantis principu „taupus, švarus, žalias“. Patvirtinus Vilniaus bendrąjį planą, visi naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas yra didesnis nei 5 000 kv. m, privalomai sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo darnios plėtros kriterijus atitinkančią sistemą.

Tarpdisciplininio centro kūrimas, kuriame būtų teikiamos rekomendacijos ir informacija, kaip gyventojai, verslo įmonės ir kt. galėtų prisidėti švelninant klimato kaitos poveikį mieste bei prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.

Pagrindinis fono tikslias – pritraukti kapitalą iš privataus verslo sektoriaus kovos su klimato kaita veiksmų įgyvendinimui. Taip bus kuriama galimybė finansiškai remti nedideles, su klimato kaitos švelninimu susijusias iniciatyvas. Idėjas šiems projektams galės teikti bendruomenės, verslo subjektai ir kitos suinteresuotos šalys.